Data: 2025-10-04
Andrius Benokraitis
Automobilių apsaugos technologijų specialistas, daugiau kaip 20 metų patirtis
Automobilių vagystės Lietuvoje: dvidešimt metų patirtys, įžvalgos ir šiandienos realijos
Rašydamas šį tekstą, noriu pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis apie tai, kaip per pastaruosius du dešimtmečius keitėsi automobilių vagystės, kokie buvo jų etapai, kokios apsaugos priemonės buvo taikomos ir kaip kito pati rinka. Tai nėra vien sausas faktų rinkinys – tai daugiau mano, kaip technologijų specialisto, matymas, kaip nuo 2005–2006 metų Lietuvoje formavosi požiūris į automobilių saugumą, kaip keitėsi žmonių įpročiai, kokią įtaką darė draudimo bendrovių sprendimai ir kaip šiandien mes gyvename visai kitokioje situacijoje nei prieš penkiolika ar dvidešimt metų.
Pirmasis etapas: 2006–2009 metų saugumo periodas
Mano kelias automobilių apsaugos technologijų srityje rimtai prasidėjo apie 2005–2006 metus. Tai buvo metas, kai vagysčių rizika buvo didelė, bet draudimo bendrovės kartu su specialistais ieškojo efektyvių būdų, kaip ją suvaldyti. Tuo metu Lietuvoje atsirado aiškiai apibrėžti apsaugos lygių standartai – keturi laipteliai, kurie iki šiol išliko kaip gairės, nors jų reikalavimai šiems lygiams jau gerokai pasikeitė.
Ketvirtas lygis reiškė bazinį apsaugos lygį: gamyklinę signalizaciją arba imobilizatorių, kuris tuo metu dažnai būdavo įdiegtas gamykliškai. Trečias ir antras lygiai jungė sudėtingesnius sprendimus – garsines signalizacijas, blokuojančius mechanizmus. O pirmasis lygis buvo pats sudėtingiausias ir kartu veiksmingiausias – tai daugiasluoksnė apsauga, kurioje buvo kompleksiniai sprendimai, o vėliau ir palydovinės sekimo sistemos, integruotos su reagavimo pultais. Automobilis galėjo būti pavogtas, bet tokia sistema dažnai padėdavo jį surasti .
Šis periodas Lietuvoje buvo ypatingas tuo, kad į beveik kiekvieną automobilį buvo montuojama apsaugos sistema. Tai nebuvo savanoriškas pasirinkimas – tai buvo privaloma tiek dėl draudimo sąlygų, tiek dėl žmonių noro apsisaugoti. Vagysčių skaičius sumažėjo, o draudikai pastebėjo, kad rizika tapo mažesnė. Tai buvo laikas, kai rinkoje veikė daug montuotojų, specialistų, tiekėjų, ir žmonės suvokė, kad investicija į apsaugą yra tokia pati būtina kaip padangos ar stabdžių sistema.
2010–2014 metai: gamyklinių sprendimų era ir klaidingas saugumo jausmas
Po 2010 metų prasidėjo naujas etapas. Automobilių gamintojai vis dažniau pradėjo siūlyti gamyklines apsaugos priemones – signalizacijas, imobilizatorius, patogias „keyless“ sistemas, leidžiančias automobilį atrakinti ir užvesti be fizinio rakto. Žmonės tai priėmė kaip patogumą ir kartu kaip saugumo garantą. Draudimo bendrovės, matydamos, kad vagysčių skaičius yra nedidelis, ėmė mažinti reikalavimus ir kai kuriems automobiliams papildomos apsaugos priemonės tapo nebebūtinos. Apsaugos sistemos sąskaita didino draudimo įmokas.
Iš pradžių atrodė, kad taip ir turi būti – patogumas, mažiau rūpesčių, mažiau papildomų išlaidų. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad šis saugumo jausmas buvo klaidingas. Vokietijoje ADAC atliko tyrimus, kurie parodė, kad daugelį gamyklinių „keyless“ sistemų galima nesunkiai apeiti. Pasirodė vadinamieji „graberiai“ – įrenginiai, kurie imituodavo rakto buvimą prie automobilio. Vagystės tapo elementarios: vienas žmogus stovėdavo prie savininko, pavyzdžiui namų durų arba kai jis vesdavo vaiką į darželį, kitas prie automobilio, ir signalas per specialią anteną būdavo perduodamas. Automobilis „pamatydavo“ raktą, atrakindavo duris, o paspaudus „start-stop“ variklis užsivesdavo.
Tai buvo technologinis šokas. Visi suprato, kad gamyklinė sistema, kuri turėjo būti patogumas ir saugumas vienu metu, tapo silpnąja grandimi. Vokietija, Jungtinė Karalystė, kitos šalys reagavo greičiau – draudikai pradėjo reikalauti papildomų priemonių, o kai kur net gamintojai ėmėsi koreguoti savo sistemas. Kaimyninėse šalyse Lenkijoje draudimo bendrovės reguliavo padidintomis įmokomis, o prekybos salonai, matydami, kad pardavimai krenta dėl vagysčių, patys ėmė montuoti papildomas sistemas. Latvijoje draudikai taip pat pradėjo griežtinti sąlygas ir reikalauti papildomų apsaugos sistemų. Lietuvoje reakcija buvo vangesnė – draudimo bendrovės konkuravo tarpusavyje ir nenorėjo būti pirmosios, kurios reikalauja daugiau, todėl ilgai išlaikė mažiau griežtą politiką.
2015–2020 metai: tarptautinės pamokos ir Lietuvos ramybės zona
Šiuo laikotarpiu Europoje relay tipo vagystės tapo norma. Jungtinėje Karalystėje draudimo bendrovės vis dažniau atsisakydavo drausti automobilius su „keyless“ sistemomis, jei nebuvo papildomų apsaugų. JAV tuo metu kilo Hyundai ir Kia problema, kai kai kurie modeliai turėjo ypač paprastą užvedimo sistemą, leidžiančią pavogti automobilį net be specialios įrangos. Vagystės tapo masinės, o socialiniuose tinkluose kilo tikras „trend’as“. Gamintojai buvo priversti reaguoti – išleisti programinės įrangos atnaujinimus, pasiūlyti papildomas apsaugas. Ten, kur tai buvo įdiegta, vagysčių skaičius ženkliai sumažėjo.
Lietuvoje tuo metu dar vyravo „ramybės zona“. Vagysčių buvo mažiau nei kaimyninėse šalyse, žmonės jautėsi pakankamai saugiai, o draudimo bendrovės dėl konkurencijos nesiryžo griežtinti reikalavimų. Specialistai tuo metu dažniausiai montuodavo apsaugos sistemas kaip komforto funkcijų dalį – pavyzdžiui, nuotolinį užvedimą žiemą pašildyti automobilį ar vasarą atvėsinti. Tai leido išlaikyti kvalifikaciją, bet sumažino rinkos dydį. Daug montuotojų pasitraukė, gamintojai sumažino siūlomų sistemų asortimentą. Tai buvo ramybė, bet kartu ir būsimos problemos užuomazgos.
2021–2025 metai: Toyota ir Lexus vagysčių banga
Naujausia ir skaudžiausia banga Lietuvoje prasidėjo 2024–2025 metais. Toyota ir Lexus automobiliai tapo pagrindiniu taikiniu. Nors iki 2022 metų modeliai buvo labiausiai pažeidžiami, pasirodė, kad ir 2023–2024 metų automobiliai nėra visiškai saugūs. Nusikaltėliai ir Lituvoje pradėjo naudoti technologijas, kaip prisijungti prie automobilio elektronikos, ir pavogti jį be fizinių raktų.
Ši banga pirmiausia pasijuto pasienio regionuose – Šiauliuose, Mažeikiuose, kur artuma su Latvija ir kitomis šalimis sudarė sąlygas kriminalinių grupuočių veiklai. Vėliau vagystės išplito į kitus miestus. Statistikos duomenimis, per pastaruosius kelis mėnesius vagysčių skaičius Toyota ir Lexus automobiliams išaugo dvigubai.
Tai atvėrė akis daugeliui savininkų: gamyklinės sistemos nebeužtenka, o papildomų priemonių poreikis vėl išaugo. Tačiau tuo pačiu išryškėjo problema – specialistų, galinčių profesionaliai įdiegti šiuolaikines išmanias apsaugos sistemas, Lietuvoje yra ženkliai mažiau nei prieš dešimt metų. Rinka susitraukė, asortimentas sumažėjo, o kvalifikuoti montuotojai tapo retenybe.
Sprendimai šiandien: ką rinktis ir į ką atkreipti dėmesį
Šiuolaikinės apsaugos sistemos gali būti ne tik barjeras vagims, bet ir komforto dalis. Esminiai sprendimai yra keli.
Tylusis imobilizatorius – paprasta, bet labai veiksminga priemonė. Jis blokuoja variklio užvedimą. Imobilizatorius su identifikatoriumi – dar vienas sluoksnis, reikalaujantis žetono, kad automobilis užsivestų.
Garsinė signalizacija – tai ne tik sirena, bet ir išmani sistema su judesio, smūgio, posvyrio davikliais. Imobilizatorius, kuris ir paleidžia sireną atbaidydamas garsu.
GPS/GSM sprendimai – viena svarbiausių šiuolaikinių priemonių. Jie leidžia ne tik matyti automobilio vietą, bet ir gauti pranešimus apie įvykius, turėti įvykių žurnalą ir perduoti duomenis savininkui. Išmaniosios sistemos gali apjungti šias funkcijas su komfortu: nuotoliniu užvedimu, šildymu, vėsinimu. Svarbiausia, kad tokios sistemos būtų įdiegtos profesionaliai, neprarandant gamyklinių funkcijų.
Svarbu paminėti, kad šiandien Lietuvoje specialistų rinka yra susitraukusi. Dėl to pasirinkti profesionalų montuotoją yra kritiškai svarbu. Net geriausia įranga neveiks, jei ji bus sumontuota netinkamai. Tai ne tik sumažins apsaugą, bet gali sukelti papildomų problemų su automobilio elektronika.
Lietuvos rinkos realybė
Per pastarąjį dešimtmetį apsaugos sistemų montavimo rinka Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Kai draudimo bendrovės nebereikalavo papildomų sistemų, daugelis specialistų pasitraukė, o gamintojai sumažino siūlomų sprendimų asortimentą. Šiandien, kai vagysčių skaičius vėl auga, situacija yra sudėtinga – paklausa išaugo, bet pasiūla yra ribota.
Tai reiškia, kad klientams reikia būti dar atidesniems – rinktis patikimus specialistus, kurie išlaikė kvalifikaciją, net kai rinka buvo sumažėjusi. Kaip „Autokraitis“ pavyzdys, mes išlaikėme savo lygį, nes net tada, kai apsaugos sistemos nebuvo reikalaujamos, montuodavome jas kartu su nuotolinio užvedimo funkcijomis. Dėl to galėjome išlaikyti kompetenciją ir šiandien turime patirties, kaip integruoti apsaugą su šiuolaikinėmis automobilio technologijomis.
Išvada
Per pastaruosius dvidešimt metų, pagal mano patirtį, automobilių vagystės Lietuvoje patyrė kelias bangas: nuo 2006–2009 metų saugumo periodo su privalomomis papildomomis sistemomis, iki 2010–2014 metų klaidingo pasitikėjimo gamyklinėmis priemonėmis, tarptautinių pamokų laikotarpio 2015–2020 metais ir galiausiai 2024–2025 metų Toyota/Lexus bangos. Kas vyks Lietuvoje vėliau – pamatysim.
Šiandien akivaizdu, kad vien gamyklinių sprendimų nebeužtenka. Reikia tyliojo imobilizatoriaus, identifikatoriaus, garsinės signalizacijos, GPS/GSM sprendimų ir, jei norima, komforto funkcijų, integruotų su apsauga. Svarbiausia – profesionalus montavimas ir patikimas specialistas, kuris geba suderinti šiuolaikines sistemas su automobilio elektronika.
Lietuvoje specialistų yra ženkliai mažiau nei anksčiau, bet jie yra, ir jų darbas šiandien yra svarbesnis nei bet kada. Nes automobilio apsauga nėra vien įranga – tai visų sluoksnių, patirties ir profesionalumo derinys.